
Žmonės šneka liūdnai: pamažu rudenėja ...
gervių virtinė driekias dangaus pakrašty.
Saulės delnas jaukus glaudžia tyrlaukių vėją.
Žyla lauko žolė ir arimai tušti...
Kol už saulę kaitriau žvilgis mylintis šildo,
Ir nuo ryto lig temstant skamba meilės nata
Šešėliuoja, lėtai, rudenėjančiuos tiltuos.
Dviese eiti lengviau rūko juosta balta ...
Renata Kuršytė
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti