2014 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis
2014 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis
2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis
Žmonės
šneka liūdnai: pamažu rudenėja ...
gervių virtinė driekias dangaus pakrašty.
Saulės delnas jaukus glaudžia tyrlaukių vėją.
Žyla lauko žolė ir arimai
tušti...
Kol už saulę kaitriau žvilgis mylintis šildo,
Ir nuo ryto lig temstant
skamba meilės nata
Šešėliuoja, lėtai, rudenėjančiuos tiltuos.
Dviese eiti
lengviau rūko juosta balta ...
Renata Kuršytė
2014 m. birželio 14 d., šeštadienis
Leisk...
Gėlės daro žmones geresnius ir laimingesnius;
tai saulė, penas ir vaistai sielai.
Luther Burbank
Stabtelk bent akimirkai ir leisk saulei paglostyt
tavo veidą.
Erina Brokovič
Tarsi apie mane...
Prarandu save
Po trupinį, po lašą.
Aš kasdieną prarandu save.
Metai bėga
Ir skausmingai neša
Ateitin iš praeities mane.
Manyje jau daug žmonių gyvena.
Daug likimų paliečiau ranka -
Didelių, mažų, jaunų ir senių,
Ėjusių ir einančių greta.
Pykčio ir gerumo man palikę,
Džiaugsmo ašarų ir nevilties.
O gal atrandu aš šitą sykį
Vėl naujai save iš praeities?
Gal ir aš - ne aš,
O ta daugybė
Sutiktų ir priešų, ir draugų
Man savęs po trupinį palikę
Pakeitė mane žmogum kitu?
Prarandu save?
O man nė kiek negaila.
Surinkau po trupinį visų.
Iš protingo paėmiau,
Iš kvailio,
Iš gerumo ir iš bučinių.
Iš draugystės paėmiau,
Iš laimės,
Iš kančios ir nuoskaudų gilių,
Iš laukimo netekties, iš baimės,
Iš gerų ir iš piktų žmonių.
Visko, visko surinkau po lašą,
Į save sugėriau pamažu.
Gal todėl šiandien nė kiek negaila,
Kad save su metais prarandu.
Eglė Miliušytė - Brazdžiūnė
Perplaukti...

Gyvenimas - svarbūs sumanymai svarbūs ir mažiau reikšmingi. Norėtųsi, kad būtų jie sėkmingi.
Gyvenimas - pradėti ar nebaigti darbai. O, kad visad jie pavyktų!
Gyvenimas - mums brangūs žmonės: artimieji ar draugai. Linkėčiau jiems - būkite laimingi...
Gyvenimas - takelis per vaikystės pievą ar kelias iš gimtų namų.
Gyvenimas - draugams atvira siela ir namai,
Gyvenimas - svajonės, viltys, kūrybos vingiai ar darbai...
Gyvenimas - tavo pasirinkimas, mintys, viltys, svajonės -
Kad tik pakaktų jėgų nuplaukt į kitą krantą.
Kai plaukt nepajėgi...
Juk paukščiui be sparnų neleista pakilti, kaip žmogui be kojų - įspausti pėdų žemėje.
Bet širdyje, o gal svajonėje, plevena troškimas perbristi pievą, perplaukti upę.
Tegul tik audros nepalaužia, tegul tik neslegia širdies abejonė.
PERPLAUSIM GYVENIMO UPĘ.
KITO
KELIO
NĖRA...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


